Žydrame Brazilijos danguje skrieja šūkis „Ateitis priklauso visiems!“, o būtina gerovės valstybės sąlyga yra visų senyvo amžiaus žmonių apgyvendinimas atokioje kolonijoje. Į ją patekti gresia ir aligatorių fermos darbuotojai Terezai, nuo šiol privalančiai turėti globėją, kuria oficialiai tampa jos duktė. Be sutikimo jau nė žingsnio negalima žengti, bet sumani moteris turi svajonę... ir randa būdą išsprūsti iš „geradarių“ rankų. Prasideda naujas Terezos gyvenimo etapas ir distopija tampa egzotiška kelione. Kuo drąsiau avantiūristė mėgaujasi laisve, tuo daugiau siurprizų, magiškų patirčių, dramatiškų ir juokingų nuotykių ji patiria kelionėje mistiška Amazonės upe. Nei Tereza, nei šios šmaikščios istorijos žiūrovai nenutuokia, kas laukia už vieno ar kito vingio, bet aišku viena: tapti savimi, laimingu – niekada nevėlu.

Videomenininkas, dokumentinio ir vaidybinio kino režisierius Gabriel Mascaro priklauso naujajai Brazilijos kino kūrėjų kartai, jau pelniusiai tarptautinį pripažinimą. Režisierius neslepia, kad šio filmo idėja kilo iš pasipriešinimo stereotipams: „Retai matome pagyvenusius žmones, maištaujančius prieš sistemą, lyg maištas priklausytų tik jauniems. Atrodo, tarsi pagyvenusiems nebūtų leidžiama egzistuoti distopijoje.“ 

Berlyno kino festivalyje filmas pelnė Didijį Žiuri prizą – „Sidabro lokį“.